Blogasis cholesterolis: kas tai, norma, simptomai ir kaip jį sumažinti

Padidėjęs blogojo cholesterolio (MTL) kiekis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių Europoje, o Lietuvoje padidėjęs MTL nustatomas daugeliui suaugusiųjų. Problema ta, kad jis dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali tyliai pažeisti arterijas daugelį metų, kol pasireiškia infarktas ar insultas.

Geroji žinia – MTL rodiklis yra vienas geriausiai valdomų širdies sveikatos veiksnių. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, skaidulų turintis maistas ir, esant poreikiui, vaistai gali padėti sumažinti MTL kiekį per kelis mėnesius. Pagal CTT Collaboration 2012 m. „Lancet“ meta-analizę, kiekvienas 1 mmol/L MTL sumažinimas buvo susijęs su maždaug 20–22 % mažesne kraujagyslinių įvykių rizika.

Žemiau rasite MTL cholesterolio normas pagal rizikos grupę, paaiškinimą, kodėl 3, 4 ar 5 mmol/L rodikliai skirtingiems žmonėms gali reikšti nevienodą riziką, taip pat pavojaus signalus bei mitybos ir papildų sprendimus, galinčius padėti mažinti MTL kiekį.

Kas yra blogasis cholesterolis (MTL) ir kuo skiriasi nuo gerojo (DTL)?

Blogasis cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL arba LDL), kurie perneša cholesterolį iš kepenų į audinius. Kai jų kraujyje per daug, MTL dalelės gali kauptis arterijų sienelėse ir formuoti aterosklerozines apnašas. Dėl to siaurėja kraujagyslės ir didėja infarkto bei insulto rizika.

Įdomu tai, kad pati cholesterolio molekulė MTL ir DTL dalelėse yra tokia pati. Skiriasi baltyminis nešiklis, vadinamas lipoproteinu, todėl skirstymas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį yra supaprastintas būdas paaiškinti, kaip cholesterolis juda organizme.

Didelio tankio lipoproteinai (DTL arba HDL) veikia priešingai: jie surenka dalį perteklinio cholesterolio iš audinių ir perneša jį atgal į kepenis, kur cholesterolis gali būti suskaidomas arba pašalinamas su tulžimi.

Trečias svarbus lipidogramos rodiklis yra trigliceridai – riebalai, kuriuos organizmas naudoja energijos atsargoms kaupti. Padidėjęs jų kiekis taip pat siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ypač kartu su mažu DTL kiekiu.

Šiuolaikinėje kardiologijoje vis dažniau vertinamas ApoB baltymas ir MTL dalelių dydis, nes mažos tankios MTL dalelės gali lengviau skverbtis į arterijų sieneles ir kai kuriais atvejais tiksliau atspindėti širdies ir kraujagyslių riziką nei vien bendras cholesterolio kiekis.

Pats cholesterolis nėra žalinga medžiaga. Jis būtinas ląstelių membranų struktūrai, lytinių hormonų, kortizolio, vitamino D ir tulžies rūgščių gamybai. Problema dažniausiai kyla tuomet, kai sutrinka lipidų pusiausvyra ir padidėja aterosklerozės rizika.

Blogojo cholesterolio norma kraujyje: ką reiškia skaičiai 3, 4 ar 5 mmol/l?

MTL cholesterolio tikslinės ribos priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo individualios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pagal ESC/EAS 2019 gaires („European Heart Journal“). Tas pats rodiklis vienam žmogui gali būti laikomas priimtinu, o kitam – rodyti didesnę riziką.

Tikslinės MTL ribos pagal rizikos kategoriją:

Maža rizika: <3,0 mmol/l
Vidutinė rizika: <2,6 mmol/l
Didelė rizika: <1,8 mmol/l
Labai didelė rizika: <1,4 mmol/l ir ≥50 % sumažinimas nuo pradinio rodiklio

Į didelės ar labai didelės rizikos grupę dažniausiai patenka diabetu sergantys žmonės, miokardo infarktą ar insultą patyrę pacientai, sergantieji lėtine inkstų liga bei šeimine hipercholesterolemija. Šiems asmenims net 2,5 mmol/l MTL rodiklis gali būti laikomas per dideliu.

Praktiškai tai reiškia: 4 mmol/l MTL rodiklis laikomas padidėjusiu, nors mažos rizikos žmogui dažnai pirmiausia rekomenduojami gyvensenos pokyčiai. 5 mmol/l MTL rodo reikšmingai padidėjusią riziką ir paprastai reikalauja gydytojo įvertinimo. Didesnis nei 6 mmol/l MTL kartu su rūkymu, hipertenzija ar diabetu siejamas su labai didele širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl dažnai svarstomas ir vaistinis gydymas.

Lipidograma yra standartinis kraujo tyrimas iš venos, parodantis bendro cholesterolio, MTL, DTL ir trigliceridų rodiklius. Anksčiau dažnai buvo rekomenduojama nevalgyti 9–12 val. prieš tyrimą, tačiau pagal naujesnes Europos rekomendacijas daugeliu atvejų to nereikia, nes nevalgius ir pavalgius MTL rezultatai paprastai skiriasi nedaug. Išimtis gali būti labai aukšti trigliceridų rodikliai, kai gydytojas vis tiek gali paprašyti atvykti nevalgius.

Padidėjusio blogojo cholesterolio simptomai, priežastys ir kuo jis pavojingas

Padidėjęs MTL dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl jis dažnai vadinamas „tyliuoju rizikos veiksniu“. Vienintelis patikimas būdas sužinoti savo rodiklį yra lipidograma. Žmogus gali ilgą laiką gyventi su 5 mmol/l ar didesniu MTL rodikliu ir nejausti jokių simptomų, kol nepasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

Vėlyvesni požymiai dažniausiai atsiranda tuomet, kai aterosklerozė jau pažengusi. Tai gali būti ksantomos (gelsvos cholesterolio sankaupos sausgyslėse ar aplink sąnarius), ksanteliazmos (gelsvos apnašos aplink akių vokus), krūtinės angina, dusulys fizinio krūvio metu ir kojų skausmas einant (klaudikacija).

Dažniausios padidėjusio MTL priežastys:

didelis sočiųjų ir transriebalų kiekis mityboje (sviestas, riebi mėsa, kepiniai, kai kurie perdirbti riebalai);
antsvoris ir pilvinis nutukimas;
mažas fizinis aktyvumas;
rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas;
2 tipo diabetas, hipotirozė, lėtinė inkstų liga;
kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai ar kai kurie diuretikai.

Genetika vaidina didelį vaidmenį cholesterolio apykaitoje. Šeiminė hipercholesterolemija paveikia maždaug 1 iš 250 žmonių, o tokiais atvejais mityba dažnai lemia tik dalį MTL lygio, nes didelę įtaką turi genetiniai veiksniai. Todėl situacija, kai žmogus maitinasi sveikai, tačiau cholesterolio rodikliai išlieka aukšti, nebūtinai susijusi tik su gyvensena – tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją.

Mechanizmas gana sudėtingas: MTL dalelės gali prasiskverbti į arterijų sieneles, oksiduotis ir skatinti uždegiminius procesus. Makrofagai šias daleles absorbuoja ir ilgainiui formuojasi aterosklerozinės apnašos. Taip vystosi aterosklerozė, didinanti miokardo infarkto, išeminio insulto ir periferinių arterijų ligos riziką.

Kaip sumažinti blogąjį cholesterolį: mityba, papildai, vaistai ir per kiek laiko

MTL cholesterolio kiekį dažnai galima sumažinti keičiant mitybą ir gyvenseną per kelis mėnesius, o statinai paprastai sukelia didesnį poveikį jau per pirmąsias savaites. Pasirinkimas priklauso nuo individualios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos bei pradinio MTL rodiklio.

Mityba yra vienas svarbiausių žingsnių mažinant MTL cholesterolio kiekį. Su mažesniu MTL dažniausiai siejami šie produktai:

avižos ir miežiai (β-gliukanai ≥3 g per parą gali padėti sumažinti MTL cholesterolio kiekį; American Journal of Clinical Nutrition, 2014);
ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos;
alyvuogių aliejus vietoj sviesto;
riebi žuvis dėl omega-3 riebalų rūgščių;
augaliniai steroliai ir tirpios skaidulos.

Rekomenduojama riboti sočiuosius riebalus, transriebalus ir rafinuotus angliavandenius. 2020 m. „Cochrane“ apžvalga parodė, kad mažesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, o juos keičiant polinesočiaisiais riebalais gali mažėti ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika (AHA, Circulation, 2017).

Kiaušinių tema dažnai vertinama plačiau nei anksčiau manyta: daugumai žmonių maistinis cholesterolis turi mažesnę įtaką kraujo MTL kiekiui nei sotieji riebalai. Iki vieno kiaušinio per dieną daugumai sveikų žmonių paprastai laikoma saugiu kiekiu.

Kava taip pat gali turėti įtakos cholesterolio rodikliams: nefiltruotoje kavoje (pvz., French press ar presuotoje) yra kafestolio, kuris gali didinti MTL cholesterolio kiekį. Filtruotoje kavoje šio poveikio paprastai mažiau, nes popierinis filtras sulaiko dalį kafestolio.

Papildai gali būti naudingi, kai vien mitybos pokyčių nepakanka. Augaliniai steroliai ir stanoliai (0,6–3,3 g per parą) siejami su mažesniu MTL cholesterolio kiekiu (British Journal of Nutrition, 2014). Psyllium skaidulos, omega-3 riebalų rūgštys ir avižų β-gliukanai taip pat gali būti naudingi lipidų kontrolei. Raudonųjų mielių ryžių produktuose ES ribojamas monakolino K kiekis dėl saugumo aspektų (EFSA, 2018). Kasdienį skaidulų kiekį galima padidinti į mitybą įtraukiant daugiau pilno grūdo produktų ir ankštinių kartu su subalansuota mityba.

Gyvensenos pokyčiai taip pat svarbūs: rekomenduojama bent 150 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, rūkymo atsisakymas ir svorio mažinimas. Svorio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali padėti mažinti ir MTL cholesterolio kiekį.

Vaistai dažniausiai skiriami didesnės rizikos pacientams. Statinai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, ypač reikšmingai sumažinus MTL cholesterolio kiekį (CTT meta-analizė, The Lancet, 2012). Ezetimibas ir PCSK9 inhibitoriai gali būti naudojami kaip papildomos arba alternatyvios gydymo priemonės.

Pirmieji pokyčiai lipidogramoje dažnai matomi per kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo pasirinkto metodo – mitybos, papildų ar vaistų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks blogojo cholesterolio rodiklis yra pavojingas?

MTL >3,0 mmol/l dažniausiai laikomas padidėjusiu rodikliu net mažos rizikos asmenims, o didelės rizikos pacientams (pvz., sergantiems diabetu ar patyrusiems infarktą arba insultą) rekomenduojamos mažesnės tikslinės ribos – <1,8 mmol/l. Labai didelės rizikos grupėje pagal ESC/EAS 2019 gaires dažnai siekiama <1,4 mmol/l rodiklio.

MTL >6 mmol/l kartu su rūkymu, hipertenzija ar diabetu siejamas su labai didele širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl reikalingas gydytojo įvertinimas. Riziką lemia ne tik pats MTL skaičius, bet ir amžius, lytis, šeiminė ligų istorija bei kitos gretutinės būklės.

Per kiek laiko galima sumažinti blogąjį cholesterolį?

Pakeitus mitybą ir padidinus fizinį aktyvumą, MTL cholesterolio kiekis dažnai pradeda mažėti per kelias savaites, o ryškesni pokyčiai gali būti matomi per kelis mėnesius. Statinai pirmuosius pokyčius lipidogramoje taip pat dažnai parodo per pirmąsias gydymo savaites.

Dalis žmonių turi genetinį polinkį į aukštą cholesterolio kiekį, todėl vien mitybos pokyčių gali nepakakti ir gali būti reikalingas vaistinis gydymas. Tokiais atvejais mityba išlieka svarbi pagalbinė priemonė kartu su gydymu.

Ar kava didina blogąjį cholesterolį?

Nefiltruota kava (pvz., French press, presuota ar turkiška) turi kafestolio ir kahveolio – junginių, kurie gali didinti MTL cholesterolio kiekį. Filtruotoje kavoje šių junginių paprastai būna mažiau, nes popierinis filtras sulaiko dalį kafestolio.

Saikingas kavos vartojimas (pvz., 2–3 puodeliai per dieną) daugumai žmonių dažniausiai nėra problemiškas. Žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, dažnai rekomenduojama rinktis filtrinę kavą.

Ar kiaušiniai didina blogąjį cholesterolį?

Daugumai žmonių maistinis cholesterolis iš kiaušinių turi mažesnę įtaką MTL cholesterolio kiekiui nei sotieji ir transriebalai mityboje. Iki 1 kiaušinio per dieną daugumai sveikų žmonių paprastai laikoma saugiu kiekiu.

Kai kurie žmonės į maistinį cholesterolį reaguoja jautriau, todėl kiaušinių vartojimas gali labiau paveikti jų MTL rodiklius. Sergant diabetu ar turint padidėjusį cholesterolio kiekį, dėl kiaušinių vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

Blogojo cholesterolio mažinimas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų: daugiau skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų ir reguliarus judėjimas. „Everjuno“ kuria supermaisto mišinius, padedančius šiuos įpročius lengviau įtraukti į kasdienybę. Pavyzdžiui, „Detox“ mišinys su augaliniais ingredientais gali papildyti subalansuotą mitybą, o sotumo jausmą palaikantis mišinys gali padėti lengviau kontroliuoti porcijas ir mažinti potraukį perdirbtam maistui.

Mažos, bet nuoseklios kasdienybės permainos ilgainiui gali prisidėti prie geresnės savijautos ir palankesnių MTL cholesterolio rodiklių.