Menopauzė:
menopauzės simptomai ir kaip juos suvaldyti

Menopauzė yra vienas iš tų gyvenimo etapų, kurio neišvengia nė viena moteris. Tai natūralus procesas, per kurį moters organizmas išgyvena didelius hormoninius pokyčius, vedančius į menstruacijų pabaigą. Tačiau nors menopauzė yra natūralus procesas, jos simptomai gali būti nemalonūs ir kartais net varginantys. Todėl svarbu žinoti, kas tai yra, kokie simptomai pasireiškia ir kaip galima sumažinti jų poveikį. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie menopauzę ir kaip galima padėti savo kūnui bei protui šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Menopauzė – kas tai?

Jei kas paklaustų „Menopauzė – kas tai? “, atsakymas būtų paprastas – tai natūralus moters gyvenimo etapas, kai menstruacijos sustoja dėl hormoninių pokyčių organizme. Tai dažniausiai įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus, nors gali prasidėti ir anksčiau arba vėliau. Menopauzė įvyksta, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogeną ir progesteroną – du pagrindinius hormonus, reguliuojančius moters mėnesinių ciklą.

Prasidėjus menopauzei, moters organizmas išgyvena įvairius fizinius ir emocinius pokyčius. Šie pokyčiai gali būti sunkūs, tačiau supratimas, kas vyksta organizme, gali padėti geriau suvaldyti šį gyvenimo etapą ir menopauzės simptomai nebus toki baugūs.

Menopauzės simptomai

Menopauzės simptomai visoms moterims skiriasi. Vienos gali patirti tik lengvus diskomforto požymius, o kitos gali susidurti su reikšmingais pokyčiais, kurie turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys menopauzės simptomai yra šie:

• Karščio pylimai: staigūs šilumos pojūčiai, kurie dažnai prasideda veide ir kakle, o paskui plinta po visą kūną yra dažni menopauzės simptomai.
• Naktinis prakaitavimas: intensyvus prakaitavimas naktį, kuris gali sutrikdyti miegą.
• Miego sutrikimai: dėl karščio pylimų ir prakaitavimo gali tapti sunku užmigti arba išlaikyti gilų miegą. Tai dažni ir vieni nemaloniausi menopauzės simptomai.
• Nuotaikų kaita: šie menopauzės simptomai stipriai paveikia ne tik pačias motetris, bet ir jų aplinką. Moterys gali patirti nuotaikų svyravimus, įskaitant depresiją, nerimą ir dirglumą.
• Sumažėjusi energija: daugelis moterų jaučia nuovargį ir bendrą silpnumą.
• Sausa oda ir plaukų slinkimas: menopauzės simptomai, toki kaip hormonų sumažėjimas gali turėti įtakos odos ir plaukų būklei.
• Svorio padidėjimas: moters organizmas gali pradėti kaupti daugiau riebalų, ypač pilvo srityje.

Šie menopauzės simptomai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų, todėl svarbu rasti būdų, kaip juos palengvinti ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

Vaistai nuo prakaitavimo menopauzės metu

Menopauzės simptomai toki kaip naktinis prakaitavimas – vienas dažniausiai pasikartojantis simptomas. Dėl jo moteris gali prabusti naktį visiškai permirkusi prakaitu, o tai gali sutrikdyti miegą ir sukelti nuovargį dienos metu. Tam vaistai nuo prakaitavimo menopauzės metu gali būti veiksminga priemonė. Hormonų pakaitinė terapija (HPT) yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių menopauzės simptomams palengvinti, įskaitant prakaitavimą. HPT padeda papildyti organizmo estrogeno lygį, kuris sumažina prakaitavimą ir kiti menopauzės simptomai taip sumažėja. Tačiau ne visos moterys gali ar nori naudoti HPT, todėl yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip antidepresantai arba antihipertenzantai, kurie taip pat gali sumažinti prakaitavimą.

Ką vartoti menopauzės metu?

Mityba ir maisto papildai gali atlikti svarbų vaidmenį kai norime, kad menopauzės simptomai sumažėtų. Tinkamai pasirinktas maistas ir papildai gali padėti sumažinti hormonų disbalansą ir pagerinti savijautą. Tad ką vartoti menomauzės metu?

Mityba

Vaisiai ir daržovės: Šie produktai yra turtingi antioksidantais, vitaminais ir mineralais. Jie padeda kovoti su uždegimais ir oksidaciniu stresu, per kuriuos menopauzės simptomai gali pablogėti.

Pilnagrūdžiai produktai: Tokie kaip avižos, rudieji ryžiai ir pilno grūdo duona padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti energijos lygį visą dieną.

Baltymai: Svarbu įtraukti augalinius ir gyvūninius baltymus, kurie padeda palaikyti raumenų masę, kuri gali mažėti menopauzės metu. Geriausi šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos.

Sveikieji riebalai: Alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai ir sėklos yra puikūs sveikųjų riebalų šaltiniai, kurie padeda palaikyti širdies sveikatą ir mažina uždegimus.

Žolelių arbatos ir augalinės priemonės

• Žalioji arbata: Ši arbata yra turtinga antioksidantais ir gali padėti mažinti uždegimus bei palaikyti sveiką svorį.
• Ramunėlių arbata: Ramunėlės gali padėti raminti nervų sistemą, mažinti stresą ir gerinti miegą.
• Šalavijų arbata: Šalavijus tradiciškai naudojamas menopauzės simptomams mažinti, ypač karščio pylimams.

Nakvišų aliejus menopauzės metu

Nakvišų aliejus menopauzės metu yra populiarus papildas. Jame yra gama-linoleno rūgšties (GLA), kuri gali padėti sumažinti krūtinės skausmus, dirglumą ir kitus simptomus, susijusius su hormonų disbalansu. Be to, nakvišų aliejus gali padėti palaikyti odos drėgmę ir elastingumą, kas yra svarbu menopauzės metu.

Menopauzės papildai

Menopauzės papildai gali būti veiksminga priemonė siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Rinkoje yra daugybė papildų, kurie gali padėti moterims išgyventi šį sudėtingą gyvenimo etapą.

Papildų tipai

Papildai gali būti įvairių formų, tad štai pagrindiniai papildų tipai:

• Kapsulės: dažnai turi vitaminų ir mineralų mišinį, kuris padeda palaikyti bendrą sveikatą.
• Aliejai: pvz., nakvišų aliejus arba omega-3 riebalų rūgštys, kurie padeda palaikyti širdies sveikatą ir mažinti uždegimus.
• Milteliai: gali būti maišomi su gėrimais ar maistu, dažnai turintys augalinių ekstraktų, tokių kaip sojos izoflavonai ar maca šaknies milteliai.

Į ką dar atkreipti dėmesį menopauzės metu?

Kaulų sveikata

Menopauzės metu dėl mažėjančio estrogeno lygio padidėja osteoporozės rizika. Estrogenas yra svarbus kaulų stiprumui, todėl menopauzės metu svarbu ypač rūpintis kaulų sveikata:

• Kalcis ir vitaminas D: šie elementai yra būtini kaulų stiprumui. Rekomenduojama vartoti pakankamai kalcio turinčių produktų arba papildų, taip pat gauti pakankamai vitamino D, kuris padeda organizmui įsisavinti kalcį.
• Svorį palaikančios treniruotės: fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, bėgiojimas ar svorių kilnojimas, padeda stiprinti kaulus.

Širdies sveikata

Menopauzės metu padidėja širdies ligų rizika. Estrogenas turėjo apsauginį poveikį širdžiai, tačiau jo sumažėjimas gali padidinti cholesterolio lygį ir kraujo spaudimą. Svarbu atkreipti dėmesį ir pasirūpinti širdies sveikata:

• Mažai riebalų turinti dieta: svarbu vengti sočiųjų ir transriebalų, vartoti daugiau sveikų riebalų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgštys.
• Reguliari fizinė veikla: judėjimas yra būtinas širdies sveikatai palaikyti.

Psichologinė sveikata

Menopauzės metu yra labai svrabu psichologinė sveikata, kadangi menopauzės simptomai, toki kaip hormoniniai pokyčiai, gali sukelti nerimą, depresiją ar dirglumą. Svarbu pasirūpinti savo emocine gerove:

• Parama ir bendravimas: dalijimasis savo jausmais su draugais, šeima ar terapeutu gali padėti susidoroti su emociniais sunkumais.
• Savęs priežiūra: skirkite laiko sau, užsiimkite veiklomis, kurios jus džiugina, ir nepraleiskite progos pailsėti.

Apibendrinimas

Menopauzė yra neišvengiamas gyvenimo etapas, tačiau tinkamai pasiruošus ir prižiūrint savo kūną bei protą, šis laikotarpis gali tapti nauja pradžia, o ne sunkiu išbandymu. Svarbu rūpintis savo mityba, reguliariai mankštintis, naudoti tinkamus papildus ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju dėl vaistų ar hormonų pakaitinės terapijos. Palaikykite pozityvią nuotaiką, skirkite laiko sau ir savo sveikatai, ir menopauzės simptomai bus žymiai lengvesni, o pati menopauzė tiesiog dar vienas nuostabus gyvenimo etapas, kupinas naujų galimybių.

DUK

Kas yra menopauzė ir kada ji prasideda?

Menopauze vadinamas mėnesinių nutrūkimas, paprastai atsirandantis moterims sulaukus 45–55 metų dėl folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir hormono estrogeno kiekio svyravimų. Menopauzė žymi moters menstruacijų arba mėnesinių ciklo pabaigą. Kliniškai moteris laikoma sulaukusi menopauzės, kai jai nėra mėnesinių 12 mėnesių laikotarpiu.

Kokie yra pirmieji menopauzės simptomai?

Pats dažniausias ankstyvas menopauzės simptomas yra mėnesinių nereguliarumas. Mėnesinės gali atsirasti 2–3 mėnesių ar net 6 mėnesių intervalais. Kai kurioms moterims mėnesinių kraujavimas gali būti minimalus arba jo visai nebūti. Perėjimo į menopauzę laikotarpiu moterims gali pasireikšti ir mėnesinių trukmės svyravimai.

Kiek ilgai trunka menopauzė?

Perėjimas į menopauzę – tai laikas, kai tampa akivaizdūs mėnesinių ciklo pokyčiai ir ima kisti hormonų kiekis. Pagal darbo grupės nustatytus reprodukcinio senėjimo etapus („Straw“)+, perėjimo į menopauzę laikotarpis prasideda nuo mėnesinių ciklo ilgio kitimo ir baigiasi su paskutinėmis mėnesinėmis.

Kas yra karščio bangos ir kiek ilgai jos trunka?

Moterų karščio bangos apibūdinamos kaip staigus kūno šilumos padidėjimas ir dažnai pasireiškia menopauzę pasiekusioms moterims. Karščio bangos trukmė įvairioms moterims skiriasi: kiekvienas epizodas gali trukti nuo 1 iki 5 minučių. Be to, moteris gali patirti vieną arba daug karščio bangų epizodų per dieną.

Ar menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu?

Menopauzė gali būti siejama su svorio padidėjimu. Prie svorio padidėjimo per menopauzę prisideda keletas veiksnių, pvz., hormonų kiekio pokyčiai, senėjimas ir gyvenimo būdo bei genetiniai veiksniai. Kai kurioms moterims svorio padidėjimo rizika per menopauzę yra didesnė.